Mirties dėl narkotikų atvejai. Dabartinė padėtis Europoje (2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita)

Įvertinti narkotikų vartojimo nulemtą mirtingumą labai svarbu, jei norime suprasti narkotikų vartojimo poveikį visuomenės sveikatai ir tai, kaip jis gali keistis laikui bėgant. Šiame puslapyje rasite naujausią mirties dėl narkotikų vartojimo atvejų Europoje analizę ir svarbius duomenis apie mirties nuo perdozavimo atvejus, vartotas medžiagas ir kt. 

Šis puslapis yra 2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos – EMCDDA metinės narkotikų vartojimo padėties Europoje apžvalgos – dalis.

Table of contents/Search

Table of contents/Search

Search within the book

Operator

Any match

Exact term match only

Select any filter and click on Search to see results

Close

Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2024 m. birželio 11 d.

Kad galėtume imtis veiksmingų priemonių, privalome suprasti, kas yra narkotikų nulemtas mirtingumas

Įvertinti narkotikų vartojimo nulemtą mirtingumą labai svarbu, jei norime suprasti narkotikų vartojimo poveikį visuomenės sveikatai ir tai, kaip jis gali keistis laikui bėgant. Jei norime sukurti veiksmingas atsakomąsias priemones, taip pat gali būti labai svarbu suprasti šios srities tendencijas lemiančius veiksnius. Tačiau, nepaisant to, kad padėtis per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo, šiuo metu turima informacija vis dar turi svarbių trūkumų, o tai trukdo rengti tiek politiką, tiek atsakomuosius veiksmus.

Terminas „mirties dėl narkotikų atvejai“ vartojamas rodikliui, kuriuo siekiama užfiksuoti mirties atvejus, kuriuos tiesiogiai nulėmė narkotikų vartojimas, kartais vadinamus „mirties nuo narkotikų perdozavimo atvejais“, nustatyti. Pažymėtina, kad mirties dėl narkotikų vartojimo atvejai – tai tik dalis bendro su narkotikų vartojimu susijusių mirčių skaičiaus, nes jie neapima mirties dėl eismo įvykių ir kitų nelaimingų atsitikimų, smurto, savižudybės, kai žmogus miršta ne apsinuodijęs vaistais ar dėl lėtinės ligos, nors narkotikų vartojimas galėjo turėti įtakos. Todėl būtina gilinti mūsų supratimą šiose ir kitose svarbiose su mirtingumu dėl narkotikų susijusiose srityse pasitelkiant kohortinius tyrimus ir kitus metodus.

Nepaisant šių trūkumų, mirties dėl narkotikų vartojimo vertinimas tebėra pagrindinė priemonė, padedanti suprasti neteisėtų narkotikų vartojimo daromą žalą, tačiau ją paaiškinti yra sudėtinga dėl metodologinių ir duomenų prieinamumo bei kokybės problemų. Tai ypač aktualu, kai aiškinant naujausias mirties dėl narkotikų vartojimo tendencijas, paskutinių ataskaitinių metų (2022 m.) duomenis pateikė tik 21 iš 29 šalių, kurioms taikomas šis rodiklis; norint gauti bendrą ES įvertį, turi būti apskaičiuotos prognozuojamos vertės. Atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai gali atsirasti naujų grėsmių, svarbus ateities prioritetas – užtikrinti, kad šios srities duomenys būtų teikiami punktualiau ir jie būtų išsamesni.

Taip pat pažymėtina, kad dėl metodologinių priežasčių nustatyti mirties dėl narkotikų atvejų skaičiai gali būti minimalūs įverčiai; kadangi duomenų tikimo pajėgumai skirtingose šalyse skiriasi, nacionalinius palyginimus reikia atlikti atsargiai. Be to, kadangi kai kuriose šalyse trūksta išsamios toksikologinės informacijos, šiuo metu tai reiškia, kad mūsų bendras supratimas apie įvairių narkotikų vartojimo įtaką mirties dėl narkotikų atvejų rodikliams laikui bėgant yra ribotas. Trūkstant išsamios toksikologinės informacijos, taip pat gali būti sunku suprasti skirtingų narkotikų vaidmenį, kai jie vartojami kartu. Kadangi daugeliu mirtino perdozavimo atvejų buvo vartojama daugiau nei viena medžiaga ir narkotikų vartojimo modeliai tampa vis sudėtingesni, būtina geriau suprasti, kokią įtaką kelių narkotikų vartojimo modelių pokyčiai turi mirtingumui. Teigiamas pokytis šioje srityje yra tas, kad 2024 m. veiklą pradėjusi nauja Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA) padės sustiprinti skubaus grėsmių vertinimo, ankstyvojo perspėjimo ir įspėjimų teikimo pajėgumus, taip pat pagalbines priemones, kuriomis siekiama gerinti šios srities įprasto duomenų teikimo gebėjimus. Svarbu tai, kad naujoji agentūra taip pat koordinuos naują teismo ekspertizės ir toksikologijos laboratorijų tinklo veiklą, didindama turimus analitinius pajėgumus stebėti, kokį poveikį įvairūs narkotikai ir jų deriniai turi mirtingumo tendencijoms. 

Nors dažnai aptinkama opioidų, dauguma mirties dėl narkotikų atvejų buvo vartojamos kelios medžiagos 

2022 m. užregistruotų mirties dėl narkotikų vartojimo atvejų skaičius vienose ES šalyse šiek tiek padidėjo, kitose – sumažėjo. Preliminariu vertinimu, bendras mirties dėl narkotikų atvejų skaičius – apie 6 400 mirties atvejų – 2022 m. yra šiek tiek didesnis nei 2021 m., tačiau šio skaičiaus nereikėtų pervertinti, nes nemažai šalių, kuriose gyvena daug gyventojų, dar nepateikė duomenų, todėl, apskaičiuojant šį preliminarų bendrą įvertį, turėjo buvo naudojamos apytikrės vertės.

Nors išsamių visų mirties atvejų toksikologinių duomenų nėra, turima informacija rodo, kad paprastai apsinuodijimą sukelia kelių narkotikų vartojimas, o tais atvejais, kai turima išsamių toksikologinių duomenų, paprastai nurodoma, kad buvo vartojamos kelios medžiagos.

Turima informacija rodo, kad opioidai, paprastai vartojami kartu su kitomis medžiagomis, tebėra dažniausiai su mirties atvejais siejamų medžiagų grupė. Nors bendros opioidų vartojimo sukeltų mirčių tendencijos atrodo stabilios, mirties atvejų procentinė dalis vyresnio amžiaus asmenų grupėse didėja. Manoma, kad nuo heroino Europos Sąjungoje mirė daugiau kaip 1 800 žmonių. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse jis išlieka dažnu nuo opioidų mirusių asmenų organizme aptinkamu narkotiku. Vis dėlto, turimi duomenys rodo, kad šiuo metu tik keliose šalyse nuo perdozavimo mirusių asmenų organizme dažniausiai aptinkama heroino. Dabar kur kas svarbesnį vaidmenį vaidina kiti opioidai ir kiti narkotikai. Kai kuriose šalyse didelė dalis mirties nuo perdozavimo atvejų siejama ne su heroinu, o kitais opioidais, įskaitant metadoną ir, kiek rečiau, buprenorfiną, vaistus nuo skausmo, kurių sudėtyje yra opioidų, ir kitus sintetinius opioidus.

Mirštamumo dėl narkotikų duomenys taip pat rodo, kad opioidus vartojančių asmenų kohorta Europoje senėja, kaip rodo 2012–2022 m. dviem trečdaliais padidėjęs 50–64 m. amžiaus asmenų mirties nuo narkotikų atvejų skaičius. Nepaisant paplitusio įsitikinimo, kad narkotikų perdozavimo problemų daugiausia turi jaunimas, mirties dėl narkotikų vartojimo atvejų paprastai nustatoma tarp 40 m. ir vyresnių vyrų.

Turimi duomenys taip pat rodo, kad kai kuriose šalyse didėja stimuliantų sukeltų mirties atvejų skaičius, tačiau čia yra keletas svarbių išlygų. Itin dažnai pranešama ne apie visus stimuliantų sukeltos mirties atvejus, be to, mirusių asmenų organizmuose dažnai aptinkama ne tik stimuliantų, bet ir kitų narkotikų, įskaitant opioidus. Be to, tam tikra turima informacija leidžia manyti, kad stimuliantai dažniau siejami su mirties atvejais jaunesnio amžiaus asmenų grupėse.

Vis didesnį susirūpinimą kelia mirties dėl sintetinių opioidų atvejai

Stiprūs sintetiniai opioidai, pavyzdžiui, fentanilio darinys karfentanilis ir nitazeno opioidai, kai kurie yra daug stipresni už fentanilį, buvo siejami su kai kuriais mirtinų ir nemirtinų apsinuodijimų protrūkiais. Tačiau, išskyrus kai kurias Baltijos šalis, šie narkotikai šiuo metu aiškiai nefigūruoja tarp įprastų ES lygmens duomenų. Vis dėlto, pokyčiai šioje srityje kelia nerimą, nes šios medžiagos ateityje gali turėti neigiamų paarinių visuomenės sveikatai Europoje.

Ypatingą susirūpinimą šioje srityje kelia neseniai atsiradę nitazeno opioidai, kurie 2023 m. buvo siejami su lokalizuotais apsinuodijimo protrūkiais Airijoje ir Prancūzijoje. Airijoje nitazenai buvo apgaule pardavinėjami kaip heroinas, dėl to jų buvo pavartota netyčia ir nustatyta daug perdozavimo atvejų (žr. Naujos psichoaktyviosios medžiagos. Dabartinė padėtis Europoje). Kadangi nitazeno opioidai labai stiprūs ir neseniai atsiradę, baiminamasi, kad jie paprastai neaptinkami skrodimo metu atliekant toksikologinius tyrimus. Dėl to atsiranda tikimybė, kad mirties atvejų skaičius bus įvertintas netiksliai. Turimų tam tikrų įrodymų Baltijos regiono šalyse, kuriose, patobulinus tyrimo metodus, šių medžiagų aptikta daugiau. Preliminariais Estijos duomenimis, 2023 m. narkotikai buvo nustatyti beveik pusėje mirties nuo narkotikų atvejų (56 iš 117, 48 proc.). Šiuos skaičius galima palyginti su 32 iš 82 mirties nuo narkotikų atvejų 2022 m. (39 proc.). Latvijoje tiek nacionaliniai statistiniai duomenys, tiek teismo ekspertizės registrų duomenys preliminariai rodė, kad bendras su narkotikais susijusių mirties atvejų skaičius išaugo dvigubai – nuo 63 (2022 m.) iki 130 (2023 m.); 38 (29 proc.) iš šių atvejų bubo aptikta nitazenų. Nors 2022 m. nebuvo galimybės atlikti sistemingų tyrimų dėl nitazenų, gerokai padaugėjo vizitų į ligonines dėl ūminių apsinuodijimų opioidais (nuo 1 936 (2021 m.) iki 2 357 (2022 m.)). Medicinos darbuotojų empirinės ataskaitos apie reikalingas didesnes naloksono dozes verčia susirūpinti, kad galėjo būti vartojami sintetiniai opioidai.

Kitas šaltinis, kuriame pateikiama informacija apie mirštamumą dėl narkotikų, yra mirties atvejai, apie kuriuos pranešta ankstyvojo perspėjimo apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas sistemoje. 2023 m., naudodamosi šia priemone, apie ne mažiau kaip 150 mirties atvejų, kai buvo patvirtintas nitazenų vartojimas, pranešė 5 šalys. Tačiau šis skaičius apima ir tuos atvejus, kai mirties priežastis nebuvo patvirtinta.

Sunkumai reaguojant į tyčinio apsinuodymo atvejus 

Nustatyti nuo narkotikų perdozavimo mirusio asmens ketinimus gali būti sunku. Daugelis mirties nuo perdozavimo atvejų užregistruojami kaip netyčiniai, kitais atvejais nurodoma, kad ketinimai neaiškūs. Tačiau kai kuriose šalyse turima daugiau informacijos apie ketinimus. Palyginti didelė dalis praneštų mirties nuo perdozavimo atvejų (iš viso 1 iš 6), buvo klasifikuojami kaip tyčiniai (t. y. turint savižudiškų ketinimų). Visose Europos Sąjungos šalyse, Norvegijoje ir Turkijoje naujausi turimi duomenys rodo, kad mirties dėl perdozavimo turint savižudiškų ketinimų atvejų buvo daugiau tarp moterų. Keliose šalyse (Vengrijoje, Nyderlanuose, Slovėnijoje ir Švedijoje) daugiau nei trečdalis užregistruotų moterų mirties nuo perdozavimo atvejų priskirta savižudiškiems. Bulgarijoje, Lenkijoje ir Suomijoje daugiau nei ketvirtadalis 2022 m. praneštų moterų mirties nuo perdozavimo atvejų buvo susiję su savižudiškais ketinimais. Šios išvados rodo, kad būtina imtis intervencinių priemonių dėl narkotikus vartojančių asmenų tyčinės savižalos ir savižudiško elgesio, ir ypač pripažinti neproporcingai didelę moterims šiomis aplinkybėmis galinčią kilti riziką.

Perdozavimo opioidais ir su opioidais susijusių mirčių prevencija tebėra sudėtinga 

Veiksmai, kuriais siekiama sumažinti opioidų sukeliamų mirčių skaičių, apima intervencines priemones, kuriomis visų pirma siekiama užkirsti kelią perdozavimui, ir priemones, kuriomis siekiama išvengti mirties perdozavus (žr. 11.1 pav.). Keičiantis tiek švirkščiamuosius opioidus vartojančių asmenų populiacijai, tiek jų vartojamų medžiagų rūšims, kyla naujų ir dar didesnių iššūkių imantis priemonių mirtingumui nuo perdozavimo mažinti. Be kita ko, reikia parengti diferencijuotas į įvairių grupių poreikius atitinkančias programas ir ypač atsižvelgti į būtinybę kurti tokias paslaugas, kurios atitiktų skirtingų amžiaus grupių poreikius. Įrodyta, kad gydymasis opioidų agonistais padeda apsisaugoti nuo opioidų perdozavimo ir kai kurių kitų mirties priežasčių, tačiau daugelyje šalių vis dar susiduriama su nepakankama aprėptimi ir prieinamumu.

Taip pat daugėja įrodymų, kad didėjantis opioidų antagonistų prieinamumas gali labai padėti užkirsti kelią mirtiniems perdozavimams opioidais. Tačiau vėlgi, šio metodo taikymo mastas tarp šalių ir jų viduje skiriasi. Iki 2022 m. 16 Europos šalių nurodė, jog, siekdamos išvengti mirčių nuo perdozavimo, įgyvendina naloksono programas (taip pat bandomuosius projektus). Keičiantis vartojimo įpročiams, tarnybos taip pat turi peržiūrėti dabartinius paslaugų teikimo protokolus. Pavyzdžiui, perdozavus stiprių sintetinių opioidų, jų poveikiui slopinti gali tekti suleisti net kelias naloksono dozes. Kai kuriose šalyse, kaip priemonė mirtingumui nuo perdozavimo mažinti, yra įrengtos narkotikų vartojimo patalpos. Šiuo metu jos veikia 10 ES šalių ir Norvegijoje (žr. Žalos mažinimas. Dabartinė padėtis Europoje). Ten, kur gyvena įvairių kultūrų ir neseniai atvykusių imigrantų grupės, didelės rizikos narkotikų vartotojai apie žalos mažinimą turėtų būti plačiau informuojami atitinkama kalba. Daugiau informacijos apie sveikatos priežiūros ir socialines priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią su opioidais susijusios mirties atvejams, galima rasti neseniai paskelbtame EMCDDA būtiniausios informacijos vadove.

Svarbiausi duomenys ir tendencijos

Mirtingumas dėl perdozavimo

• 2022 m. Europos Sąjungoje mirtingumo nuo perdozavimo rodiklis buvo 22,5 mirties atvejo milijonui 15–64 metų gyventojų.
• Vyrų mirtingumas dėl perdozavimo paprastai būna 3–4 kartus didesnis nei moterų (11.2 pav.), o daugiausia nuo perdozavimo miršta 25–39 m. vyrai. Šios amžiaus grupės pacientų mirtingumas dėl perdozavimo gali būti gerokai didesnis už 15–64 metų vyrų (suaugusiųjų). Pavyzdžiui, Švedijoje 2022 m. 25–39 m. vyrų mirtingumas dėl perdozavimo buvo 122 mirties atvejai milijonui vyrų, palyginti su 73 mirties atvejais milijonui suaugusių šalies vyrų. Estijoje nustatyti panašūs skaičiai: 197 mirties atvejai milijonui 25–39 m. vyrų ir 62 mirties atvejai milijonui suaugusių vyrų; Airijoje mirtingumas buvo 183 mirties atvejai milijonui 25–39 m. vyrų, palyginti su 85 mirties atvejais milijonui suaugusių šalies vyrų.
• Kai kuriose Europos šalyse, įskaitant Daniją, Ispaniją, Italiją, Nyderlandus, Portugaliją ir Norvegiją, perdozavę daugiausia miršta 40–59 m. vyrai.

Mirties nuo perdozavimo atvejai 

Apskaičiuota, kad 2022 m. Europos Sąjungoje perdozavę narkotikų mirė ne mažiau kaip 6 392 asmenys (2021 m. – 6 166). Tai mažiausias įvertis, nes kai kurios šalys nurodo, kad jų stebėsenos sistemoje trūksta kai kurių atvejų. Pavyzdžiui, atlikus 2022 m. skirtingų Ispanijos registrų duomenų kryžminę patikrą, manoma, kad gali būti pranešta tik apie 4 iš 5 atvejų. Vokietijoje į mirtingumo registrą įtraukiami tik policijos dėmesį patraukę atvejai. Todėl apie atvejus, kurie nepateko į policijos akiratį, gali būti nepranešta. Visgi, nepakankamai įvertintų atvejų mastas nežinomas.

• Opioidai, įskaitant heroiną arba jo metabolitus, dažnai kartu su kitomis medžiagomis, buvo nustatyti trimis ketvirtadaliais (74 proc.) mirtino perdozavimo atvejų, apie kuriuos pranešta Europos Sąjungoje (žr. 11.3 pav. ir 11.4 pav.). Reikėtų pažymėti, kad mirties nuo narkotikų atvejų toksikologinės analizės ataskaitose dažnai nurodomi keli narkotikai.

• Turimi duomenys turi kokybės ir aprėpties trūkumų. Vis dėlto, iš turimos informacijos matyti, kad kai kuriose Vakarų Europos šalyse heroinas ir toliau aptinkamas daugeliu mirties atvejų: daugiau kaip 728 atvejai Vokietijoje, 222 Ispanijoje, 173 Prancūzijoje, 142 Austrijoje (heroinas arba morfinas), 127 Italijoje ir 104 Švedijoje. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje iš viso daugiau kaip 1 800 mirties atvejų buvo susiję su heroinu.
• Heroinas buvo nustatytas dauguma mirties nuo perdozavimo atvejų santykinai nedaugelyje ES šalių, būtent Austrijoje (heroinas arba morfinas) (77 proc.) ir Italijoje (57 proc.). Heroino rasta maždaug nuo dviejų penktadalių iki penktadalio mirties nuo perdozavimo atvejų Portugalijoje (42 proc.), Slovėnijoje (42 proc.), Rumunijoje (41 proc.), Turkijoje (35 proc.), Prancūzijoje (26 proc. 2021 m.), Danijoje (24 proc.), Ispanijoje (24 proc. 2021 m.), Norvegijoje (22 proc.) ir Švedijoje (21 proc.). 2022 m. heroinas nustatytas mažiau nei 1 iš 6 mirties nuo perdozavimo atvejų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Suomijoje.
• Preliminariais duomenimis, kurie dar gali būti tikslinami, 2023 m. radusios nitazenų mažiausiai 150 mirties atvejų pranešė 5 šalys: Estija (56), Latvija (76), Suomija (8), Švedija (1) ir Norvegija (13).
• Remiantis 2021 m. ir 2022 m. duomenis pateikusių 19 Europos šalių duomenimis, 2022 m. nuo kokaino, kuris dažniausiai buvo vartojamas kartu su opioidais, perdozavimo mirė 996 (23 proc.) žmonės (2021 m. – 807 žmonės arba 20 proc.).
• Apie mirties atvejus, kai buvo vartojamas kokainas, dabar taip pat pranešama šalyse, kuriose anksčiau jų pasitaikydavo rečiau, pvz., Danijoje, Nyderlanduose, Austrijoje ir Slovėnijoje. Ispanijoje 2021 m. kokainas buvo vartojamas 52 proc. mirties nuo perdozavimo atvejų (477 iš 910 atvejų, apie kuriuos turima informacijos), o Portugalijoje 2022 m. – 67 proc. mirties nuo perdozavimo atvejų (46 iš 69 atvejų).
• Prancūzijoje 2021 m. kokainas buvo vartojamas 39 proc. atvejų (259 iš 662 mirties atvejų, apie kuriuos turima informacijos). Tai yra daugiau nei 2020 m., kai rodiklis buvo 23 proc. (130 iš 567 mirties atvejų, apie kuriuos turima informacijos). Tai rodo, kad kokainas turi įtakos bendram mirties nuo perdozavimo atvejų skaičiaus šalyje padidėjimui.
• Stimuliantai (ne kokainas), įskaitant amfetaminą ir metamfetaminą, dažnai vartojami kartu su opioidais, yra dažna mirties priežastis. Iš 20 šalių, 2022 m. registravusių pomirtinius duomenis, 18 šalių pranešė apie mirties atvejus, kuriais buvo vartojami kiti stimuliantai (ne kokainas). Didžiausią mirties atvejų, kai buvo vartojami kiti nei kokainas stimuliantai, nurodė Vokietija (476 atvejai), Turkija (186 atvejai), Danija (68 atvejai), Norvegija (63 atvejai), Latvija (62 atvejai), Suomija (34 atvejai), Estija (33 atvejai) ir Austrija (32 atvejai). Nors šalių nurodomi skaičiai kiekvienais metais gali skirtis, bendras tokių atvejų skaičius 16 šalių, kurios pateikė palyginamus duomenis visus trejus metus, 2020 m. buvo 496, 2021 m. – 462, o 2022 m. – 492. Be šių mirties nuo narkotikų atvejų, kiti mirties nuo stimuliantų atvejai, pavyzdžiui, susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis, gali likti nepastebėti.
• Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje užregistruotų mirties nuo perdozavimo atvejų skaičius tarp 50–64 metų amžiaus asmenų 2012–2022 m. padidėjo 69 proc. (43 proc. tarp moterų ir 101 proc. tarp vyrų) (11.5 pav.).

• Pusėje iš 20 šalių, 2022 m. registravusių pomirtinius toksikologinius duomenis, bent 1 iš 4 narkotikų sukeltų mirties atvejų buvo vartojamas metadonas. Opioidų agonistų vaistas buvo paminėtas maždaug trečdaliu atvejų, apie kuriuos pranešė Vokietija, Prancūzija (2021 m.), Ispanija (2021 m.) ir Kroatija. Informacijos apie tai, ar vaistai buvo išrašyti, naudojami ne pagal paskirtį ar įsigyti juodojoje rinkoje, yra nedaug. Tačiau šio vaisto paminėjimas nereiškia, kad jis buvo apsinuodijimo priežastis, nes perdozavimo atveju dažnai kartu vartojami kiti opioidai, alkoholis ir kiti vaistai, pavyzdžiui, benzodiazepinai. 2022 m. buprenorfinas buvo nustatytas 56 proc. (107) mirties nuo narkotikų atvejų Suomijoje, 19 proc. (92) – Švedijoje, 7 proc. (20) – Danijoje ir 7 proc. (49) mirties atvejų, nurodytų 2021 m. Prancūzijos specialiame registre. Visose kitose duomenis pateikusiose šalyse buprenorfinas buvo nurodytas mažiau nei 5 proc. mirtinų perdozavimo atvejų arba apie jį iš viso nepranešta.
• Tramadolis, opioidinis vaistas, vartojamas vidutinio stiprumo ir stipriam skausmui malšinti, 2022 m. buvo nurodytas mažiau maždaug 6 proc. (177) praneštų mirties nuo perdozavimo atvejų 12 Europos šalių. Tačiau jis buvo susijęs su 47 proc. mirčių, 2020 m. įrašytų į Prancūzijos mirties nuo ne pagal paskirtį vartojamų vaistų atvejų registrą; tai rodo, kad pagerinus priežiūrą ir toksikologinius tyrimus, mirties atvejų, susijusių su opioidiniais vaistais, gali būti nustatoma daugiau.
• Iš turimų duomenų matyti, kad 2022 m. fentanilis ir fentanilio dariniai buvo susiję su 163 mirties nuo perdozavimo atvejais. Vokietijoje pranešta apie daugiausia su šiuo narkotiku susijusių mirties atvejų (73). Tačiau kai kurie iš šių mirties atvejų gali būti susiję su ne pagal medicininę paskirtį vartojamu fentaniliu, o ne su neteisėtu fentaniliu. Kiti mirties atvejai 2022 m. pranešti Lietuvoje (33 mirties atvejai), Danijoje (20), Švedijoje (17), Estijoje (8), Austrijoje (4), Suomijoje (3), Latvijoje (4), Turkijoje (1). Preliminarūs Estijos ir Latvijos 2023 m. duomenys rodo, kad mirties nuo narkotikų atvejų, kai buvo vartojami nauji sintetiniai opioidai, skaičius dar labiau išaugo. Estijoje 2023 m. mirties nuo narkotikų atvejais, kai buvo vartojami nitazenai, dažniausiai aptinkami nitazenai buvo protonitazenas (38 iš 56 atvejų, 68 proc.) ir metonitazenas (27 iš 56 atvejų, 48 proc.); izotonitazenas dažniau aptiktas Latvijoje (32 iš 38 atvejų, 84 proc.). 2023 m. duomenys yra preliminarūs, rodikliai gali būti didesni. Šalyse, kurių duomenys turimi, visų pirma Danijoje, Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje, 2020–2021 m. nustatyta, kad 327 mirties dėl narkotikų atvejais buvo vartojamas oksikodonas.
• Opioidus vartojant kartu su benzodiazepinais, padidėja perdozavimo rizika. 2022 m. benzodiazepinai kartu su kitomis medžiagomis, visų pirma opioidais, buvo nustatyti daugeliu mirties nuo perdozavimo atvejų Danijoje, Liuksemburge, Austrijoje ir Suomijoje, o Portugalijoje ir Slovėnijoje – daugiau kaip 4 iš 10 atvejų (11.6 pav.). Be to, benzodiazepinai buvo aptikti daugeliu mirties nuo perdozavimo atvejų, apie kuriuos pranešta Ispanijos, Kipro ir Rumunijos pateiktuose naujausiuose duomenyse. Bulgarijoje, kur bendras mirties nuo perdozavimo atvejų skaičius yra nedidelis ir dėl metinių svyravimų duomenis reikia vertinti atsargiai, benzodiazepinai aptinkami retai. Daugelyje šalių ši informacija nėra prieinama, o kitose šalyse skrodimo metu atliekamų toksikologinių tyrimų išvados pateikiamos ne visais atvejais.

• Nedaug šalių pateikė duomenų apie su pregabalinu susijusius mirties dėl narkotikų vartojimo atvejus. Tarp duomenis pateikusių šalių, Suomija 2022 m. pranešė apie 87 mirties atvejus (2021 m. – 90). Kelios šalys pranešė apie padidėjusį mirties atvejų, kai buvo vartojamas pregabalinas, skaičių: Danija (nuo 48 atvejų 2021 m. iki 58 atvejų 2022 m.), Austrija (nuo 37 atvejų 2021 m. iki 54 atvejų 2022 m.), Ispanija (nuo 41 atvejo 2020 m. iki 81 atvejo 2021 m.) ir Turkija (nuo 5 atvejų 2021 m. iki 25 atvejų 2022 m.).
• Mirčties atvejų,kai buvo vartojami sintetiniai kanabinoidai, skaičius 2022 m. Turkijoje sumažėjo iki 8 (2021 m. – 46). Septynios šalys, kurių duomenys turimi, 2022 m. pranešė apie 27 mirties atvejus, kai buvo vartojami sintetiniai katinonai: Suomija (13 atvejų), Estija (5 atvejai), Portugalija (4 atvejai), Austrija (2 atvejai), Rumunija (2 atvejai) ir Slovėnija (1 atvejis). Tais atvejais, kai turimi 2021 m. ir 2022 m. duomenys, skaičiai padidėjo Estijoje (nuo 3 iki 5), Suomijoje (nuo 6 iki 13), Portugalijoje (nuo 0 iki 4), Rumunijoje (nuo 1 iki 2) ir Slovėnijoje (nuo 0 iki 1), o Austrijoje atvejų skaičius sumažėjo (nuo 7 iki 2).

Su narkotikų vartojimu susijęs mirtingumas dėl įvairių priežasčių

• Kohortiniai tyrimai rodo, kad narkotikus vartojančių žmonių mirtingumas dėl įvairių priežasčių yra daug didesnis, nei bendrosios populiacijos atstovų. Pavyzdžiui, 2018–2022 m. dviejuose Graikijos miestuose nustatyta, kad mirtingumo rizika švirkščiamųjų narkotikų vartotojams buvo 17 kartų didesnė nei bendrajai populiacijai. 2010–2019 m. pacientų, turinčių su opioidų vartojimu susijusių sutrikimų, mirtingumo rizika Kroatijoje buvo 17 kartų didesnė tarp moterų ir 8 kartus didesnė tarp vyrų, palyginti su bendrąja populiacija.

Pirminiai duomenys

Rodyti pirminių duomenų lenteles